kelvietys

kelvietỹs sm. (3^a) retai tevažiuojamas, užžėlęs kelias: Žmonės, kur kas išmano bevažinėdami, nė šiek, nė tiek tų kélviečių pridaro Rs. Paklydom, važinėjom per naktį tokiais kelviečiùkais Vdžg.